9 dalis

- kaip tai sugrįžo?
- Parskrido atgal į Angliją,- atsidūsau ir krimstelėjau obuolio.
- Negaliu patikėti,- aiktelėjo Hanna. Ji gerai pažinojo Neitą,netgi labai gerai,-kalbėjai su juo?!
- mhm...-nutęsiau. Tas pokalbis vakar man paliko daug abejonių,negaliu nustot galvoti apie tuos jo ištartus žodžius. Atrodo jis kalbėjo nuoširdžiai ir jis tikrai nori mane susigrąžinti. Kaip ir sakiau,mano galvoje dabar didi sumaištis. Gal aš jo taip ir nenustojau mylėti,kaip maniau,gal aš tik pati save apgaudinėju...
- ką jis sakė?- smalsavo Hanna,net priguldama ant stalo. Sukikenau,tipiška ji.
- Na,sakė,kad nemandagu kištis į kitų žmonių reikalus,- atsistojau nuo kėdės ir išmečiau obuolio graužtuką.
- o!- net prisidengusi burną aiktelėjo.- negi jis tikrai  nori grįžti pas tave?!
Žinoma,Hanna nebūtų mano geriausia draugė,jei  nesuprastų manęs iš pusės žodžio...
giliai atsikvėpiau. Iš tikrųjų nelabai norėjau kalbėtis šia tema.
- Ką atsakei?
- Nieko,jis išrėžė ilgą, jausmingą kalbą ir išėjo. - gūžtelėjau pečiais. Per jį dabar mano galva tiesiog kaista nuo nepertraukiamo minčių srauto.
- Kathe...- užjaučiančiu tonu tarė. - nesusidėk su juo dar kartą,negi pamiršai kaip jis tave įskaudino.
- bet jis mano pati pirmoji meilė ir regis jis tikrai gailisi. - garsiai pamąsčiau. Žiurint į Hannos išraišką- jai ši mintis labai nepatiko- nors kitavertus nesiruošiu pulti atgal jam į glėbį.

NATE POV:

- kaip sekėsi?
- žinojau,kad rasiu ją prie to teatro,- atsidūsau ir išsitraukiau cigaretę iš kišenės. - Kath'e visai nepasikeitus.
Kištelėjau cigaretę broliui ir šis greitu judesių pridegė ją.
- vis dar myli ją?- tikėjausi šio klausimo iš Arono.
- neprisimenu dienos,kada būčiau nustojęs. - įtraukiau didelį gūsį dūmų.
- tu kvailys ,Neitai,- skambiai nusijuokė Aronas. - tiek daug merginų,galėtum turėt bet kurią,o tu nori susigrąžint savo buvusią.
Toliau juokės brolis. Na,vienaą dieną jis supras0 kodėl aš taip darau.
- tuos du metus kol mokiaus Romoj, turėjau daug romanėlių, bet nei vienas jų nebuvo tikra meilė,tik eilinis pasilinksminimas. - truktelėjau cigaro- o Kathe,ji su manim nuo vaikystės,mes kartu augom. Juk pats žinai,kaip man sunku buvo,kai turėjau išvykti.  O dabar man jos reikia. Noriu turėti kam paskambinti,pasakyt,kad myliu. Noriu grįžęs pavargęs iš darbo rasti merginą,kuri šaltais žiemos vakarais apkabintų,pabučiuotų. Dieve! Gana tų žaidimų- aš noriu šeimos,mes juk suaugę žmonės,noriu vesti,susilaukti vaikų! Neįsivaizduoju jokios kitos moters jos vietoje. Tikiuosi,kad ji - mano pirmoji meilė- liks paskutinė.
Nepastebėjau kaip laikydamas rankoje cigaretę visiškai ją sutraiškiau. Išmečiau ir išsitraukęs kitą užpildžiau plaučius
- ta mergina tave visai suvystė,- nusijuokė Aronas.
- gal ir taip, bet dabar man žūtbūt reikia susigrĄžinti ją.
- ką darysi jeigu ji tave atstums? Nedek per daug vilčių į tai.
Susimąsčiau, Aronas sakė tiesą. Ką darysiu tada? Po kelių minučių tylis pagaliau tariau:
- Skrisiu atgal į Romą,- atsakiau. Būtų skaudu. Moterys kartais nesupranta,kad vyrai myli taip pat smarkiai kaip ir jos,ir ,kad kenčia lygiai taip pat.  Bet jei ji mane atstumtų, žinočiau,kad aš pats kaltas,nereikėjo išvykti.  Viskas darosi sudėtinga...

HAROLD POV:

- Tuoj grįšiu, - atsistojo Kath'e ir išėjo į kitą kambarį pašnekėti telefonu
Užėjau pas ją pažiūret ar viskas gerai, vakar ji keistai kalbėjo ir staiga numetė ragelį. Keista. Rodos jai viskas gerai ir ji visai nesikremta išėjusi iš tos skylės. Kath vis ar dvejoja ką darys, bet šį pavasarį ji jau grįžtą į muzikos akademiją. Džiaugiuosi už ją.
Mano akis patraukė ant stalo gulintis nuotraukų albumas. Atsistojau nuo sofos ir priėjęs atverčiau, pirmajame puslapyje puikavosi keletas nuotraukų su dviem žmonėmis, regis, tai buvo jos tėvai, toliau buvo nuotraukos su Hanna, Džeiku, kitais draugais, tėvais. Paskutiniame albumo puslapyje buvo priklijuotas vokas. Jis buvo atidarytas, o jame sudėtos nuotraukos. Ištraukiau keletą, jose Kath stovėjo su kažkokiu vaikinu, jie laikėsi už rankų, o jis meiliu žvilgsniu žvelgė į ją. Ji buvo tokia mažutė payginus su juo. Visos kitos nuotraukos taip pat buvo su tuo pačiu vaikinu, ai kurios, iš tiesų, daugumą jų buvo perplėštos pusiau, kai kurios netgi į daug daugiau dalių. Sudėjęs skutelius į vietą, nuotraukoje mačiau vėl tą patį vaikiną, įsisiurbusį Kath į lūpas.
Tai turbūt tas pats šunsnukis, apie kurį pasakojo ji. Tai būtų realiausia priežastis, kodėl nuotraukos atskirtos nuo kitų, suplėšytos...
Išgirdęs žingsnius greitai sudėjau skutus atgal ir užverčiau albumą. Nemanau, kad ji norėtų jog aš žiūrėčiau jas.
- Ilgai užtrukau, -įžengusi į kambarį tarė. Prisėdau atgal ant sofos. Hannos butas buvo daug didesnis negu anksčiau buvo Kath'es.- Skambino Džeikas, pr6ašė pagalbos... Atleisk...Gal galėtume susitikt kitą dieną? Gal antradieni vakare?
Nenorėjau jos trukdyti ir taip nemažai pasibuvom drauge.
- Taip, žinoma. Antradienis tinka.- šyptelėjau. Man patiko su ja būti. Tai buvo nors šioks toks pasiblaškymas po darbo, savaitgliais.- Palydeti?
- Aha, - rausdamasi stalčiuje tarė mergina, pagaliau ištraukusi kažkokį daiktą ir įsidėjusi į kišenę.


Lauke buvo gražus oras. Giedras dangus, saulutė. Aplink baltavo sniegas.. Artėja Kalėdos, tikiuosi neprisikaups darbų per jas, kaip būną kaskart... Žvilgtelėjau į šalia manęs einančią merginą.
Kath ėjo visiškai atsipūtusi, nieko negalvodama, tiesiog skrido gatve. Susijuokiau.
- Kas?- atsisuko į mane.
- Nieko, -toliau juokiausi, negalėjau paaiškink kas man joje tokio juokingo.
- EEI!- stumtelėjo mane į šoną ir aš stuktelėjau koją į konteinerį. Taip, žinoma, išsipurvindamas.
- Nereikėjo to daryti, Katherine Berry, puoliau vytis ją skersai per gatvę. Pagaliau pačiupes stvėriau merginą už liemens ir užsikėliau ant peties.
- Ne!!!- sušuko Kah, taip sukeldama man piktdžiugiško juoko bangą. - Nenenene
Ji daužėsi kumščiais man į nugarą. Nepaleidau tos "nenaudelės" tol, kol iš juoko man paskaudo pilvą.
- Na, man tikrai tavęs gaila, spindulėli, todėl tave paleidžiu, - paskutinį kart nusijuokęs tariau ir atsargiai pastačiau Kathe ant kojų.
- Aš esu jums labai dėkinga, pone Lautneri - rankomis lygindama savo paltuką iškilmingai pareiškė.
- Malonu su jumis bendradarbiauti, madam, - linktelėjau galva.
Skambiai kartu nusijuokėme, taip užpildidami gatvės tuštumą savo balsais.
- Kath! - balsas sušuko kažkur už mūsų.
Mergina greitai atsisuko, aš taip pat. Tai buvo tas pats vaikinas iš nuotraukų.
- Neitai- nustebusiu tonu ištarė mergina. Jis priėjo prie jos ir pabučiavo jai į skruostą.
- Eii, aš kaip tik ėjau pas tave. - rūpestingomis akimis vaikinas žiūrėjo į ją. Mane kažkokia kesita banga apliejo.
- Aš einu pas Džeika, - Kath neatrodė, kad būtų labai įskaudinta. Nesupratau, juk ji pasakojo, kad jis kvailys, šunsnukis, idiotas, kad suteikė jai tiek skausmo, o dabar jiedu kalbasi lyg niekur nieko.. Man buvo keista, negi jie susitaikė?
- Geraii, puiku!- nusišypsojo Neitas , toks jo vardas kaip supratau- einu kartu, man kaip tik reikia pasikalbėti su juo.
Pasijutau nejukiai kai išgirdau, kad jis eis su mumis. Katherine atsisuko į mane ir plačiai šypsodamasi supažindinomane su Neitu. Pristatydama jį ,kaip "seną draugą".
Kažkas tarp jų vyksta ir ji aiškiai ne tik senas jos draugas.