KATH POV:
-Su gimtadieniu!!! -stipriai apsikabinau Hanna. Ji mano draugė nuo pat gimimo. Šiandien jai pagaliau suėjo 21 - eri. Šiandien ne tik jos gimtadienis, tačiau ir Kalėdų išvakarės. Mūsų namuose susirinko nemažai žmonių- Ačiū, sese, - nuoširdžiai nusišypsojo man Hanna ir dar kartą stipriai apsikabino.
Pro duris, su vėjeliu įsiveržė Džeikas. Su milžiniška puokšte gėlių, apsiengęs kostiumu, susitvarkęs. Kai jiedu susitaikė jis pasikeidė, Hanna sugebėjo jį suvaldyti.
- Kur mano Saulyte?- tarė ir pamatęs ją nusijuokė ir stipriai apkabinęs pabučiavo.
- mažuti, myliu tave, - Apsiašarojusi dar stipriau apsivijo rankomis jo kaklą Hanna. Nėra nieko gražiau nei du įsimylėję žmonės.
Bute sukosi daugybė žmoni, skambėjo sveikinimai, taurių žvangesys. Aš džiaugiausi matydama laimingą Hanna, Džeikobą. Bet man nepatiko tokia aplinka.
Norėjau išeiti pasilinksminti. Betkur. Kažkoks keistas jausmas mane užplūdo. LAukinis jausmas. Aš niekad nesilinksminnu... Būtų puiki proga. Man reikia pamiršti Neitą, per paskutinius 2 mėnesius praleidžiu begalę laiko su juo, jis vis atranda akimirkas kada išsitempti mane iš namų, kaip pabūti dviese. Prie antrą kart kartodama tą pačią klaidą turiu labai gerai pamąstyti. Man keista, kaip abejingai aš jaučiausi kai jis buvo kažkur kitur ir kaip jis varo mane iš proto ir vėl priveria tuos miegančius drugelius mano pilve pabusti, kai jis šalia. Hm... pasilinksminti... Galėčiau pasilinksminti ir čia, bet nenorėjau sugadinti viso vakaro Hannai.
Minioje pamačiau pažįstamą veidą.
-Širlę, ei, -šuktelėjau, mergina atsisuko ir švystelėjus savo juodais laukais atėjo link manęs.
- Eeei, mergyte, seniai metemės, - kažkada, prieš du metus mes buvom klasiokės. Ji mėgsta šėlti, to man dabar ir reikia.
- Sveika, - šyptelėjau, - gerai atrodai.
Nenorėjau eiti viena. Ji buvo gana geras variantas šiam vakaarui, kad ir kaip keistai tai skambėtų.
Išdėsčiau |Širlei savo pasiūlymą, ji atrodė nustebusi tokiu mano elgesiu, bet ,žinoma, sutiko.
Laukia ilgas vakaras.
HARRY POV:
- Kol kas mano kontora gerai viskuo aprūpina, - linktelėjo Neitas. Kalbėjausi su juo, jis atrodė geras vaikinas. Nors iš pažiūros to nepasakyčiau. Jis pradėjo dairytis į visas puses ir galiausai atsisukęs į mane paklausė:
- Nematei Kath? Ji turėtų čia būti, juk tai Hannos gimtadienis.
Taip pat žvilgtelėjau pro petį.
- Ne, nemačiau jos, keista. - gūžtelėjau pečiais. Ji turėtų būti čia.
- Gal reikia jai paskambint?- suraukė antakius Neitas. Taip, tai buvo gera mintis, man darėsi neramu dėl jos.
-Taip, paskambink, o aš paklausiu Džeiko, gal jis matė ją.
NATE POV:
Haroldas išėjo Hannos ir Džeikobo link. Jau traukiausi iš kišenės telefoną, kai jis mano rankose ėmė vibruoti. Žvilgetėljau į švystelėjusį ekraną. Katherine. Nieko nelaukdamas atsiliepiau.
- Klausau, -tariau.
- Labas, - pavargusiu balsu ištarė mergina.
- Labas.... Kath....Kur tu esi?
- Namie um....- man buvo tikrai keista. Visu pirma tai, kad ji skambina man.Antra, Kath niekada nepraleistų savo geriausios draugės gimtadienio ir trečia, ji dabar gyvena šiame Hannos bute. Jos namai čia, o jeigu jos čia nėra, ji kažkur kitur "namie". - man pasidarė negera ir aš išėjau.
- Tau viskas gerai? - jos balsas skambėjo baisiai, tikrai pavargęs ir užkimęs.- Gal tau atvežti vaistų ar dar kažko?
- Ne, ne, nereikia, tiesiog.... norėjau,kad perduotum tai Hannai, kad ji nesijaudintų.
- Tu įsitikinus, kad tau nereikia nieko?- žinau, kad ji ne namie, ji meluoja. Kath kažką sugalvojo arba iškrėtė. Tik kam jai meluot man? A. Aš juk praradau jos pasitikėjimą prieš du metus. Puiku, Neitai. Nuostabiai sužaista.
- Nesirūpink, man viskas gerai. Tik pasistenk, kad ši žinia pasiektų Hanna.- auč. šita jos frazė nuskambėjo šiurkščiai. Ragelyje kažkas šuktelėjo fone. Nuaidėjo kažkokios merginos klyksmas. - Am, iki, paskambinsiu tau vėliau.Kaathe numetė ragelį. Ne taip, kažkas čia ne taip. Ji meluoja. Ji ne namie. Ji ne viena.
- Džeikas sakė, kad ji buvo čia, bet kurį laiką jos nebesimato. - uždusęs atsliūkino Harris.
- Aš ką tik kalbėjausi su ja.- atsidūsau. Nežinojau ką daryti. Ką manyti...
- Kur ji? ką jis sakė? - sukluso vaikinas.
- Sakė, kad jai pasidarė negera ir ji išėjo namo.
- Namo?! - sutriko Haroldas.. Manau jis irgi suprato tai.
- Taip pat, aišku, ji ne viena. Girdėjau merginos balsą prie jos. - atsisėdau ant fotelio ir giliai įkvėpiau. Ta kvailutė verčia mane velniškai jaudintis! Nežinau kur dėtis...
- Nusiramink, -matė mano rūpestį Harris. - gal reiktų važiuoti ieškoti jos?
-Neverta, pažįstų ją.
- Kaip tai? - suraukė antakius haroldas.
- Kad ir kur Kath dabar yra, ji nenori, kad mes jos ieškotume.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą