- Du prašau, - paprašiau barmeno jau turbūt kokį dvidešimtą kartą.- Dėkui.
Kathe visiškai nusigėrė. Gerai yra tik tai, kad aš beveik negėriau ir esu blaivus, nes neįsiaizduoju kaip reiktų ją išgabenti iš šios skylės.
- Žinai, mano gyvenimas yra sumauta skylė- veldama liežuvį tarė.- mano tėvai žuvo avarijoj, turiu brolį, kuris nežino, kad aš esu jo sesuo ir laiko mane paskutinėje vietoje kad ir ką aš dėl jo padaryčiau. Dirbu pas didžiausia šunsnukį pasaulyje ir neturiu iš kur semtis muzikinio įkvėpimo.
- Na žinai, pas mane ta pati situacija.
- Pas tave viskas kitaip...- nutęsė- Tu turi kompaniją, neturi niekam dirbti, kiti dirba tau, tikriausiai turi krūva merginų ir palaikančią šeimą.- mostelėjo rankomis.
- Taip gal tik atrodo, bet iš tikro, mano motina mane kaltina, dėl tėvo mirties, o su savo seese ir broliu nesimačiau penkerius metus. O dėl merginų... Turėjau vieną merginą... Buvom susižadėję, kai ji pabėgo su kažkokiu pašlemėku dailininku. Sakė, kad jai "reikia nuotykių".
- aš buvau beviltiškai įsimylėjus, bet tas nelemtas šunsnukis sudaužė mano širdį į milijonus gabaliukų... Visi jūs vienodi...- mačiau kaip po truputi merkiasi jos akys-Praėjo beveik dveji metai o a ji vi dar sumautai mylius.-šie jos žodžiai mane truputi sutrikdė- ir kokio aš velnio viską pasakoju tau, visai svetimam žmogui....- užsivertė paskutinį stikliuką iki dugno.
- eei, gali manim pasitikėti, Kath, - uždėjau savo ranką ant josios, kuri buvo padėta ant baro.
- Aš jaučiuosi tokia vieniša....- dabar jos lūpomis šnekėt pradėjo alkoholis.
Ji šnekėjo taip, kaip ir pats aš jaučiausi viduje. Toks vienišas, tuščias, paliktas. Mes panašaus likimo žmonės..
Kathe padėjo galvą ant baro ir pravirko. Alkoholis daro savo. Supratau jos išgyvenimus. Jos gyvenimas kaip ir mano, nelengvas...
- Gerai, gal tau jau užteks.
Barmenas jai iš naujo pripildė stikliuką.
- Ačiū, jau nebereikia.- išsitraukiau piniginę ir padėjau ant baro šimtinę.
Atsargiai pakėliau Kathe nuo baro ir pakėliau ant rankų.
Ji nebuvo sunki, todėl ir nešti buvo palyginus lengva. Mergina apsivijo rankomis mano kaklą.
- Gal galit iškviest taksi, -paprašiau barmeno, nes laikydamas Kathe negalėjau išsitraukti telefono.
Po kelių akimirkų ji pradėjo spurdėti, muistytis taip norėdama atsistoti ant savo kojų. Paleidau ją.
Ji buvo visiškai VISIŠKAI nestabili.
- neik, -sulaikiau ją, kai susvyravo bandydama eiti.
- Man viskas gerai, - pasirėmė į sieną.
- Paskutinį kartą kai tu rėmeisi į sieną, buvai sumušta ir apvogta,- nusijuokiau, taip sukeldamas ir jai šypseną veide.
Priėjau ir vėl švelniai ją pakėliau.
- Nenoriu, kad susižeistum.
Po keletos akimirkų atvažiavo taksi ir atsargiai pasodinau jau snūduriuojančią Kathe. Įsėdau pats ir pasakiau savo namų adresą. Žinojau kur gyvena ji, tačiau negalėjau palikti jos vienos tokioje būsenoje. Iš dalies tai aš kaltas, kad ji tokia girta. Galėjau neleisti jai tiek prisiliuobti. Jaučiuos...kažkiek atsakingas už ją ir jausčiaus kaltas, kai kažkas atsitiktų jei aš ją palikčiau.Praėjus keliolikai minučių taksi sustojo mano namų kieme. Išlipau ir paėmiau jau miegančią Kath. Atsargiai pastačiau ją ant kojų kol rakinau namo duris. Ji truputi prasibudino, prisiglaudė prie manęs, kad neapvirstų. Kažkas manyje suvirpėjo šią akimirką.
- Eime, - sušnabždėjau merginai. Užmečiau vieną jos ranką sau už kaklo, o pats prilaikiau ją už liemens.
Įvedžiau pro slenkstį, vos ne vos nuaviau tuos nelemtus aukštakulnius ir užvedžiau Kath į antrą aukštą, į svečių miegamąjį. Paguldžiau, nurengiau jai paltą ir užklojau ją pačią su antklode. Nemanau, kad rytoj ji kažką atsimins.
- Harry, - kai jau stojaus eiti ištarė.- ačiū.
Pritūpiau prie jos atgal.
- Už ką?-šyptelėjau.
- Už tai, kad taip...gražiai su manim elgiesi....ne taip kaip visi kiti idiotai.
Dar kart šyptelėjau ir patraukiau jos plaukus nuo akių.
- Labanakt, -tariau ir išėjau.
___________________________________________
Labai trumputėėė daliisz :D tikiuosi patinka jums šita istoriją. :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą